Kam kalbėti apie spiruliną, jei vaistinės ir internetas perkrautas įvairiausiais papildais?
Nes laikas rinktis geriausią.
Problema 1. Jei nenorime būti reklamos aukomis ar save pumpuoti nereikalingu šlamštu, logiška būtų skaityti sudėtį to, ką dedame į burną, ar tai būtų maistas, ar maisto papildas. Dažnai sudėtinga atsirinkti, ką geriausia vartoti. O ir laiko reikia turėti , jei norime įsigilinti, kokia maisto papildų sudėtis, kiek naudingų, o kiek nereikalingų balastinių medžiagų ten yra. Kitas klausimas, ar tie elementai tikrai lengvai bus organizmo įsisavinti ir veiklūs? Vieno elemento nepakanka, nes geram efektui pasiekti, reikia viso komplekso, pats savaime vienas elementas nieko organizme nedaro. Galima tikėtis viską gauti iš maisto, bet ar tikrai? O valgyti kalnus bet kokių papildų – brangus ir prastas pasirinkimas.
Sprendimas. Jei žmogus galėtų lengvai įsisavinti spirulinoje esančius elementus, ši cianobakterija (melsvadumblis) būtų išeitis, nes joje yra beveik visko, ko mūsų organizmui reikia. Kol kas farmacijos kompanijos neišrado būdo, kaip dirbtinai į vieną tabletę sudėti daugiau nei 100 skirtingų elementų, kurie sunkiai suderinami. Jau 20 elementų yra iššūkis. O spirulinoje pati gamta viską suderino. Čia yra visos žmogui reikalingos amino rūgštys (pakeičiamos ir nepakeičiamos), polinesočiosios omega-riebalų rūgštys, beveik visi vitaminai, mineralai ir mikroelementai. Dar čia yra dideli kiekiai žmogui svarbių pigmentų: chlorofilų, beta-karotenų, fikobilinų, kurių atstovas fikocianinas yra daugelio farmacijos kompanijų geidžiamiausias elementas dėl savo ypatingų savybių stabdyti antibiotikams atsparių mikrobų, virusų (ŽIV ir koronavirusų) dauginimąsi, slopini vėžinių ląstelių augimą, slopinti skausmą ir uždegimą, moduliuoti imuninę sistemą, skatinti ląstelių atsinaujinimą, stabdyti kolageno degradaciją. Fikocianinas - ateities superelementas.
Problema 2. Spirulina turi žmogaus fermentams neįveikiamą membraną. Maisto papilduose spirulina yra sutrinta iki pudros smulkumo miltelių, bet tai spiruliną padaro tik dalinai įsisavinamą, iki 5% to, ką suvalgome. 95% naudingų elementų pašaliname lauk.
Sprendimas. Open-cell technologija. Pritaikius šią technologiją spirulinai, žmogui neįveikiamų dangalų ir membranų neliko, dabar visi naudingi elementai savo natūraliu pavidalu yra lengvai prieinami ir įsisavinami žmogaus organizme. Jau yra produktas su Open-cell spirulina, kuriame cianobakterijos (melsvadumblio) naudingi elementai, tame tarpe ir fikocianinas, yra „laisvi“, o medus panaudotas kaip saugus ir natūralus konservantas, tad produktas yra be jokios chemijos.
Spirulinos milteliai – tai mechaniškai sutrintos spirulinų spiralės. Virškinimo trakte žmogus gali įsisavinti tik tiek naudingųjų maistinių elementų, kiek mechaniškai smulkinant spiruliną pažeidžiama bakterijų ląstelių. Tai yra, tik iš spirulinos fragmentų galų.
Open-Cell technologija leidžia suardyti spirulinos apvalkalą ir pačių bakterijų ląstelių membranas.
Visos ląstelėje esančios maistingos medžiagos patenka į specialią skystą terpę ir jau paruoštos žmogui įsisavinti. Galima naudoti įvairiomis formomis: inhaliuoti, purškti per multidispersorių į žando gleivinę (greičiausias poveikis) ar tradiciškai per os.
